būtybių. Jos energingai aiškinosi tarpusavyje, bet mes nesupratome nė vieno jų žodžio. Kiekviena neskaidri orlaivio dalis buvo tamsiai rusvos spalvos. Stovėjome nustėrę iš netikėtumo ir baimės. Tada kažkoks garsas patraukė jų dėmesį ir jie nukreipė šviesą tiesiai į mus. Iškart, pastebėję mus, jie panaudojo kažkokią nežinomą galią ir galingas turbininis ratas, apie 30 pėdų skersmens, lėtai besisukęs po laivu, pradėjo gausti ir laivas pakilo lengvai kaip paukštis. Apie 300 pėdų virš mūsų jis, atrodo, stabtelėjo ir pakibo tiesiai virš dviejų metų amžiaus telyčaitės, kuri bliovė ir blaškėsi, lyg užstrigusi tvoroje. Priėję prie jos aptikome kažkokią medžiagą aplink jos kaklą ir nusitęsiančią link orlaivio... Pabandėme ją nuimti, bet nepajėgėme. Tad nukirtome [tvoros] vielą išlaisvindami pamatydami orlaivį, telyčią ir kita lėtai kylant ir išnykstant šiaurės vakarų kryptimi". 
NSO
| Žemėje sudužusių NSO statistika
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
XIV a. freska
XIV a. freska "Nukryžiavimas". Šiame kūrinyje vaizduojamas žmogus kažkokioje skraidymo priemonėje, žiūrintis sau per petį. Pateiktas ne visas paveikslas. Nematomoje dalyje pavaizduotas dar vienas besivejantis skraidantis aparatas. Atrodo, tarsi tai būtų oro kautynės. Darbas nutapytas šimtus metų prieš pirmuosius skrydžius, tačiau laivai atrodo tikrai aerodinamiškai. Žmogus-Pelėda
Nuotrauka, daryta iš oro. Figūra yra šimtų pėdų ilgio ir ją visą pamatyti galima tik skrendant. Šio kūrinio pavadinimas Žmogus-Pelėda (Owl-Man), jis sukurtas maždaug prieš 2000 metų iškasus linijas žemėje. Glifai, arba Naskos linijos, tebelieka paslaptimi. Aptikti buvo tik šio amžiaus trečiame-ketvirtame dešimtmečiuose, po pirmųjų skrydžių virš jų. Yra simbolių, vaizduojančių gyvūnus, paukščius ir geometrines figūras. Stebina ne tai, kad šie darbai sukurti žmonių, o tai, kad kūrėjai darbą atliko labai tiksliai, nors ir nematė to, ką jie daro. Moneta
Prancūzų moneta, nukalta maždaug 1680 metais. Virš atviro lauko matomas keistas objektas. Kas gali sklandyti po debesimis? Bronzos dirbinys
Panašu į lėktuvą? Tai senovinis kolumbietiškas dirbinys, sukurtas maždaug prieš tūkstantį metų. | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Neatpažintų skraidančių objektų formosDiagramose pavaizduoti žmonių nupasakotų NSO eskizai. Spalvos, šviesos, langai, durys ir kitos detalės diagramose neparodytos. Kartais aiškinama, kad šiais laikais matomi NSO yra slapti kariniai lėktuvai. Kai kuriais NSO pasirodymo atvejais toks paaiškinimas gali būti teisingas. Tačiau dalis šių NSO stebėti dar maždaug 1880 metais, kai žmonės modernios oro technikos neturėjo.Sferos
Hemisferos
Ovalai
Įvairių formų | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
 NSO klastote?arba karviu mesinejimas "Negalite pasikliauti akimis, kai vaizduotė įsiaudrinusi", Markas Tvenas Karl Mekis, 1959 m. pasiskelbęs "Veneros saugumo komisaru Žemėje" su Frank Weber- Richter Santiage, Čilėje, sukūrė schemą kaip pasipildyti kišenes spekuliuojant užpuolimo iš kosmoso tema. Jie populiariuose Europos mokslinės fantastikos žurnaluose spausdino skelbimus apie gręsiantį užpuolimą iš Veneros ir siūlydami išsipirkti vadovaujančius postus ar Žemės moterims susipažinti su Veneros vyrais. Jų veikla patraukė Čilės policijos dėmesį ir porelė buvo priversta išvykti į Italiją. Galų gale jie apsistojo Austrijoje ir Mekis stojo prieš teismą, o jo partneris pasislėpė. Mekis apkaltintas 17 pažeidimų ir skirta bausmė kalėti 5 m. Vienas pirmųjų karvių išmėsinėjimų 1897 m. balandžio 23 d.Kanzaso laikraštis "Yates Farmer's Advocate" pateikė Alexander'io Hamilton'o pasakojimą, kuris tarsi išpranašavo dabartinių laikų karvių išmėsinėjimus. "Praeitą pirmadienį [taigi, balandžio 19 d.] apie 10:30 mus pažadino triukšmas tarp raguočių. Atsikėliau manydamas, kad mano buldogas dūksta, bet išeidamas pro duris su nuostaba pamačiau, kad virš mano bandos lėtai leidžiasi orlaivis - kažkur 40 rodų (600 pėdų) nuo namo... Jį sudarė didelė cigaro formos dalis, galbūt 300 pėdų ilgio, ir kabina apačioje. Kabina buvo iš stiklo ar kitos skaidrios medžiagos perjuostos siaura tos pačios medžiagos juosta. Ji buvo ryškiai apšviesta ir viskas gerai matėsi - joje buvo šešios keisčiausios kada iš regėtų Toliau Hamilton'as nurodo, kad kitą dieną kaimynas karvės odą rado kitame lauke ir kad minkštoje dirvoje nebuvo likę jokių pėdsakų. Pasakojimą raštiškai patvirtino 12 gerbiamų bendruomenės narių - įskaitant bankininkus, teisėjus ir paštininką. Ufologai į šį pasakojimą atkreipė dėmesį 7-me dešimtmetyje ir jis vėl atgijo knygose ir žurnaluose. Pasakojimo tikrumas nebuvo patikrintas, kol jo nesiėmė tirti Jerome Clark'as, po Bob'o Richard'o užuominos "Fortean Times". 1976 m. 93 m. amžiaus Ethel Shaw tada buvo 14 m. amžiaus mergaitė. Ji buvo Hamilton'o namuose, kai Alexander'is įėjo ir pasakė žmonai: "Ma, aš išgalvojau istoriją ir perdaviau vaikinams mieste; ji pasirodys savaitgalio 'Advocate'". Ponia Shaw taipogi nurodė, kad 'prisiekusieji' buvo vietinio melagių klubo nariai. Bet pasakojimas buvo perspausdinamas su pagražinimais ir iliustracijomis; ir jis pasiekė net Prancūziją. Priedas Karvių išdarkymai Tai galvijų nužudymas ir vėlesnis jų lavonų išdarkymas neįprastomis aplinkybėmis. Išdarkoma burnos ir išeinamosios angos sritys bei lytiniai organai. Žaizdos padarytos labai profesionaliai arba neįprastomis priemonėmis. Sakoma, kad galvijai dažnai būna visiškai be kraujo.Kartais aukomis būna arkliai ir avys. Nėra bendros nuomonės, ar tas reiškinys egzistuoja ir kas jį sukelia. Kai kurie šį reiškinį sieja su NSO - dažnai kartu su išdarkymais pranešama ir apie NSO pasirodymą. Kiti spėja, kad tai slaptų valstybinių ar karinių agentūrų veikla. Dar kiti pateikia dar keistesnius aiškinimus. Skeptikai (pvz., Robert T. Carrol) ir kai kurie mokslininkai mano, kad priežastys gamtinės - galvijai mirė natūralia mirtimi, o vėliau buvo apgraužti įvairių maitėdų: peslių, suopių, musių, kurie išėda akis ir stengiasi pasiekti minkštus audinius lengviausiu būdu - per užpakalinę angą ar burną. Jiems prieštaraujama, kad dauguma "demaskuotojų" beveik neturi patirties šioje srityje, o fermeriai ir veterinarai lengvai atskiria tokį apgraužimą nuo vadinamojo "galvijų išdarkymo". Be to, normaliai kritus galvijui ir palikus jo lavoną ganykloje, jį apgraužia plėšrūnai: vilkai ar kojotai, tačiau "galvijų išdarkymo" atvejais" jie šių lavonų nebūna palietę. Pirmasis išpopuliarėjęs atvejis Pirmasis plačiai žinomas galvijų išdarkymo atvejis buvo netoli Alamosa (Kolorado valstija) 1967 m. Rugsėjo 7 d. Agnes King ir sūnus Harry atkreipė dėmesį, kad Snippy, 3 m. amžiaus kumelė, įprastu laiku negrįžo į rančą atsigerti. Tai buvo neįprasta, atsižvelgiant į karštį ir sausą aplinką. Harry rado Snippy rugsėjo 9 d. Jos galva ir kaklas buvo be odos ir mėsos, kaulai buvo balti ir švarūs. Kingui žaizdos atrodė esančios labai tikslios. Kumelė buvo visai be kraujo ir ore, pasak Harry, tvyrojo stiprus vaistų kvapas. Kitą dieną Harry ir Agnes grįžo prie lavono su Lewis sutuoktiniais. Jie rado arklio odos ir mėsos gabalą. Kai ponia Lewis palietė jį, ištryško žalsvas skystis, kuris apdegino ranką. Jie taip pat pranešė apie 15 apvalių žymių žemės paviršiuje. Vaistų kvapas buvo silpnesnis, tačiau vis dar išlikęs. Ponia Lewis susisiekė su JAV Miškų tarnyba, kuri tyrimui atsiuntė reindžerį Duane Martin'ą, kuris vietovę patikrino ir su Geigerio skaitikliu ir pranešė radęs padidėjusį radiacijos lygį. Vėliau Martin'as tvirtins "to vargšo arklio mirtis buvo paslaptingiausias reginys, kokį esu matęs... Mačiau žaibo nutrenktus galvijus, tačiau nieko panašaus į tai". Nepavykus sudominti valdžios, p. Lewis parašė "Pueblo Chieftain", kuris išspausdino apie tai straipsnį spalio 5 d. numeryje. Netrukus visa JAV žinojo apie tą nutikimą. Straipsnį perskaitė Aukščiqausio teismo teisėjas Charles E. Bennet iš Denverio. Jis su žmona tvirtino tądien matęs tris rausvus-oranžinius žiedus danguje. Jie skriejo trikampiu dariniu dideliu greičiu ir dūzgė. Į tyrimą įsitraukė civilinė NSO tyrinėjimų grupė NICAP. Netrukus pasirodė anoniminio (nes sakėsi nenorįs, kad tai pakenktų jo reputacijai - vėliau Jerome Clark nustatė, kad tai buvo hematologas John H. Ahshuler) Denverio patologo skrodimo pranešimas, kad Snippy buvo palikta be galvos ir nugaros smegenų bei pilvo organų. Condon komitetas, buvęs Kolorado universitete, pasiuntė Robert Low, kuris su savimi pasiėmė Robert O. Adams, Kolorado un-to Veterinarijos ir biomedicinos mokyklos vadovą. Šis padarė išvadą, kad "nėra nežemiškų priežasčių, bent jau pagal mane". Jis atkreipė į infekciją ir spėjo, kad kažkas perpjovė mirštančiam arkliui gerklę, kad palengvintų jo kančias. O vėliau maitėdos padarė savo darbą. Low susisiekė su "anoniminiu patologu" ir paskelbė, kad jis visai ne patologas ir jo pasisakymas klaidingai interpretuotas. Tačiau ponia Lewis pastebėjo, kad Low išvados nepaaiškina kraujo nebuvimo bei vaistų kvapo. FTB tyrimas apie "karvių išdarkymus" nepateikia nieko neįprasta - tik maitėdų ir plėšrūnų "puotų" pasekmės. Kiti sako, kad tai padarė žmonės, atskridę helikopteriais, kuriuos kartais supainiodavo su NSO. Ar tai gali būti susiję su kariškiais? | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
1974m. buvau atviliotas į nuošalią miškingą vietovę ir pagrobtas ateivių. Darbindamasis naujoje darbovietėje susipažinau su Piliečiu X, įsikalbėjome, jis tarp kitko pasiūlė sudalyvauti eksperimente, tačiau nepasakė kokiame. Sutikau ir pamiršau apie tai... Vasaros pabaigoje jis atvyko pas mane vieno sekmadienio pavakare ir paprašė nuvežti jį su mano motociklu JAWA, į vieną vietą, kur jis turėjo su kažkuo susitikti, nors ir buvau pavargęs, grįžau iš tolimos kelionės,- sutikau. Miško aikštelėje po kelių valandų supykau ant jo, kad jis tempia laiką ir norėjau važiuoti namo, bet jis išsitraukė ginklą (sportinį pistoletą), mat jis dar dirbo ir šaudymo treneriu (Puiki galimybė ateiviams) ir pasakė jog, ten būsiu tiek kiek jam reikės. Pamatęs mane sutrikusį (įdomu ką padarytų bet kuris iš mūsų), jis atlyžo ir pasakė, jog jei jie neatvyks iki 12 val. nakties galėsiu važiuoti namo (net ir saviems nepraneša tikslaus atvykimo laiko, matyt, nelabai pasitiki). Nebuvo kas veikti prisėdau, jis pamatęs jog man šalta (buvo vėlus vakaras) numetė man striukę, kurią išsitraukė iš to paties krepšio kaip ir ginklą. Apsirengęs ją, atsirėmiau į medžio kamieną ir nepajutau kaip įtampa ir nuovargis padarė savo, aš užsnūdau. Pabudau nuo kažkokių garsų, menulio šviesoje pamačiau, kaip atokiau nuo manęs X kalbasi su 4 žemo ūgio, smulkaus sudėjimo vyrais, apsirengusiais vienodais languotais švarkais, ant krūtinės jiems tabalavo kažkokie ginklai panašūs į mūsų automatus. Jie tarpusavyje kalbėjosi man nesuprantama melodinga kalba, retsykiais parodydami į mano pusę. Supratau, jog jie mano, kad aš dar miegu ir nusprendžiau staigiu šuoliu dingti miško tankmėje. Staigiai pašokęs susidūriau su dar vienu, kuris buvo, tikriausiai, sargybinis, jam net ginklas iškrito iš netikėtumo, o man pavyko jį pirmam nutverti. Likusieji nukreipė savo ginklus į mane, o aš net nežinojau, kaip naudotis taip netikėtai įgytu ginklu. Po trumpų grumtynių buvau įveiktas ir pristatytas į rūke skendintį lėktuvo pavidalo erdvėlaivį, kuris dunksojo miško aikštelėje. Taip aš patekau pas juos. Laive jie mane paliko patalpoje panašioje į lėktuvo AN-2 saloną, o per ovalias dureles visi sugužėjo kažkur giliau. Jų išvaizda absoliučiai nesiskyrė nuo žmonių, netgi ir apsirengimo stilius. Tie švarkai matyt buvo savotiška uniforma. Tik jų menkesnis ūgis - aukščiausias iš jų nesiekė 1,5 m, ir svoris - jie nesvėrė daugiau 50 kg. Man buvo 25 metai aš svėriau virš 75 kg ir fiziškai buvau pranašesnis už bet kurį iš jų, bet bijojau jų ginklų. Laivo vidus buvo gana aptrintas, krėslai man per maži štampuoti kažkokio pilkšvos spalvos metalo, kitame patalpos gale buvo kažkas panašaus į pultą su aukštyn iškelta magneto formos lenkta plokštės juosta. Laivas atrodo vis dar stovėjo vietoje, man toptelėjo mintis, kad jei manęs nesaugo galiu laisvai iš čia pasišalinti, aš nudžiugęs stvėriau durų atidarymo svertą (kaip primityvu, pagalvojau) ir patraukiau jas į save, jos lengvai atsidarė ir aš vos neiššokau laukan, tačiau pamačiau, kad čia kažkas ne taip, laivas kabojo maždaug 2000 m aukštyje, mėnulio apšviestoje balzganoje šviesoje dalinai paskendę rūke matėsi keliai, pavieniai namai kuriuose ramiai miegojo žmonės. Išgirdau garsų juoką ir atsisukęs pamačiau juos linksmai nusiteikusius, bet man nuo to geriau netapo, visas buvau apimtas streso ir nežinau ką būčiau padaręs, jei tai butų galima pabaigti, bet savisaugos instinktas neleido baigti to iššokant per dureles laukan. Gana grubiai vienas iš jų stumtelėjo mane į vieną iš ankštų krėslų ir mano smegenyse suskambėjo jo paliepimas sėdėti ir niekur nejudėti, neliesti durų, nes laivas kyla į kosminę erdvę ir atidaręs duris žūsiu. Kažkodėl pajutau, jog ir aš galiu jam atsakyti mintimis. Jis liepė palaukti kol užsikraus jų vertimo prietaisas tada galėsime bendrauti įprastai, nes lįsti į mano mintis jiems draudžia etika, tai įmanoma tik ekstra atvejais, koks ir buvo šis. Lengviau atsidusau, nes supratau, jog jie su manimi nesielgs kaip su gyvuliu.
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||